Turkų ožio širdys liko kartu

      Nauji metai atnešė naują požiūrį. Požiūrį į dalykus ir naujai užsibrėžtus tikslus. Gal ir geriau yra tai, kad tie tikslai kiek skiriasi. Savotiškas augimas. Iš ožiuko tapome ožiu ir kol, atrodo, suradom savo pašaukimus, tol stengiamės bėgti jų link ir peršokti visas kliūtis, už rankų susikibusios nors ir skirtingomis kryptimis sukame.
   Todėl, kiek ašarotomis akimis paleidžiame Turkų Ožį į tolimųjų pievų laisvę.Dabar jis nebe mūsų saviraiškos atspindys, o savarankiška ir tik prisiminimais gyvuojanti abstrakcija.
Vis dėlto, nors ir lekiame skirtingais keliais mūsų širdys liko kartu, ne tik morališkai, bet ir fiziškai iš palaikimo viena kitai užtirpusiomis rankomis žengiame ten, kur toliuose mojuoja uodžiamų tikslų vizijos.