Mokyklos rutinai įsibegėjus, Turkų Ožys demostruoja savo rytinį apsirėdimą - mokyklinė uniforma,kuri lyg ir turėtų būti įsikaulijusi ligi pat smegenų neuronų galūnėlių pabaigos, tačiau vis dar simpatizuoja ir nevimdo. Gaila, sukirmijusi švietimo sistema gamina priešingus veiksmus..
Sulaikę žadą, mes praslinksim
Pro juodus žiežulos namus -
Ten stagarai nuo vėjo linksi -
Ten plūsta mus, ten keikia mus -
Benamės varnos nusileido
Ties jau geltonu kaštonu -
Džiovink man ašarą nuo veido
Tu savo lūpų karštumu.
Tylus kuždėjimas beskausmis
Rudens lapelių skinamų -
O kas prakalbins, kas priglaus mus
Tikrus našlaičius - be namų?
Vai, lanksto laužo laibą vyšnią
Vakaris vėjas neramus -
Jau niekad, niekad mes negrįšim
Į juodus žiežulos namus -
-
PAKALNUTĖMS ŽYDINT
Ah, jūs tokios fab, kaip visą Tumblr, sovietinius filmus ir Leicos filtrus sudėjus. <3
AtsakytiPanaikintiLietuva maža, medžiagų pasirinkimas joje dar mažesnis, bet vis tiek keista matyti, kad tokie uniforminiai sijonai klestėjo ne tik mano mažame jaukiame kaimelyje, o ir Kaune. Užtat miela matyti, kad ne man vienai jie buvo gražūs ir brangūs įkvėpimo šaltiniai...
Norėčiau vėl įlįsti į uniformą, eh. Gerų metų, ožkos!
Labai nuostabu girdėti tokius žodžius!!! Didelis ir nuoširdus ačiū.
PanaikintiManau, nuolatinis pyktis ant uniformų šiek tiek paaugliškas maištavimas. Žinoma, retsykiais atsibosta, kai nori išreikšti save mokykloje, bet juk jose pilna įkvėpimo, subtilumo ir žavesio!