Naktų peržiūros
Šiltais vasaros vakarais, kai
nesinori nieko rimto daryti , siūlau pažiūrėti filmą. Kuris nukreips jūsų
mintis nuo problemų, palies jūsų jausmus ar galbūt tiesiog leis pasiganyti jūsų
akims. Per šią savaitę peržvelgiau ir aš kelis.Tad skubu jums papasakoti apie
juos!
“Adelainos amžius“ (Age of
Adelain)
Filmas, kurio aktorė mane gan
atgrąsė. Juk tai visų numylėtoji ir išaukštinta Blake Lively. Iš karto
pamaniau, kad šis filmas bus įprasto Holivudinio scenarijaus, o tokie manęs visiškai nežavi. Prieš kelias dienas ,
beganant savo siela gamtoje, atėjus karštam nerūpestingam vakarui, su pusesere
nusprendėm pažiūrėti filmą. Išrinko ji ir nepasakė koks jis bus. Po kelių
akimirkų supratau, kad tai mano nenorėtas. Iškart susiraukiau ir nusiteikiau skeptiškai. Tačiau vos pamačiau
kaip dieviškai aprėsta garsioji Blake, išsyk atsileidau. Filme ji atrodė
nuostabiai ir įkūnijo fetališką,
paslaptingą moterį, su savitu žavingumu. Stilinga buvo ne tik vaizduojama
persona, bet ir pati aplinka, pastatai, namų interjeras, kraštovaizdžiai ir
aplinkiniai žmonės. Filmas patiko ne tik dėl stiliaus, bet ir dėl siužeto
išskirtinumo. Žinoma jis labai kvepėjo
holivudiniu ir buvo , kaip aš sakau “cheezalas ‘‘ , nes numanoma pabaiga ir
viskas skrieja apie meile, bet pati mintis buvo išskirtina – atsparumas
laikui. Adelainos išgyvenimai privertė mane pagalvoti apie gyvenimiškas
vertybes, savo laimės vertę,kad nuo
problemų nepabėgsi. Nepatiko tik režisieriaus nepasitikėjimas žiūrovu, visos
detalės buvo aiškiausiai išdėstytos, neliko vietos pamąstyti pačiam.
Rekomenduoju pažiūrėti toms, kurioms patinka skoningas stilius/mada filmuose.
IDA
Filmas “Ida” jau pelnė daugybę prizų kino
festivaliuose, yra nominuotas Oskaro apdovanojimui, Europos kino
apdovanojimui. Kino kritikų vadinamas mažu šedevru ir priskiriamas prie
neonaujosios bangos. Veiksmas
vyksta 1962m. Lenkijoje. Ana –, ruošiasi
priimti vienuolės įžadus vienuolyne, kuriame gyveno nuo kūdikystės. Ji sužino,
kad turi giminaitę, kurią reikia aplankyti. Tai jos motinos sesuo,su kuria
kartu leidžiasi į kelionę, kurios metu pažins viena kitą ir sužinos apie savo
praeitį. Anos teta – liūdnai pagarsėjusi komunistinės valdžios teisininkė,
nelaiminga ir vieniša žydė. Mergina sužino, kad ir ji taip pat žydė ir tai priverčia
merginą rinktis tarp biologinio identiteto ir religijos, kuri apsaugojo ją nuo
nacių masinių žudynių Lenkijoje.
Ši drama mane labiausiai sužavi savo fotografiniu
motyvu. Man patiko, kad subtilias minčių pauzes užpildė emocionalus
kraštovaizdis. Priešingai , nei pirmame mano aprašytame filme, čia režisierius
paliko daug vietos apmąstymams. Nors filmas , galiu teigti, šiek tiek niūrių spalvų, o pabaiga tragiška, yra įsimintinas ir vertas
dėmesio.
Pokalbiai rimtomis temomis
Štai ir Lietuvių režisierės Giedrės Beinoriūtas
projektas. “Pokalbiai rimtomis temomi” -
filmas be jokių išorinių veiksmų, spcialiųjų efektų ar dekoracijų.
Pokalbiai vyksta su vaikai ir paaugliais nufilmuoti intymia minimalistine
maniera, kuri atspindi jų pasaulėžiūrą į mus supanti dramatišką pasaulį.
Klausimai keliami apie vienatvę, meilę tikėjimą, pasaulį, apie vienas kito
žmonių ryšį. Filme aiškiai matomas vaikų jausmas. Nors klausiantysis užduoda
klausima netiesiogiai (pvz:. Ar tu jautiesi vienišas?), tačiau puikiai galime
matyti vaiko jausmus, emocijas, nors jis taip pat neatsako tiesiogiai. Matome ,
jog vaikams persiduoda tėvų problemos. Taip pat galime įžvelgti , jog
suaugusiųjų ir vaikų problemos tos pačios,
tik skiriasi požiūris į jas. Netgi
kyla eretiška mintis, kad vaikai gimsta su laimės jausmu, o suaugusieji
palaipsniui jį naikina.Pats filmas šnabžda jautrumu ir emocijomis.
-PAKALNUTĖMS ŽYDINT
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą